Tas, kas įdėmiau skaitė ISO 9001 standartą prieš įdiegiant jo reikalavimus organizacijoje, pavyzdžiui, būsimasis vadovybės atstovas kokybei, pamatęs savo atsakomybes ir įgaliojimus, tikriausiai nustebo: „Tik tiek?“. Tie, kas standarto atidžiai neskaitė, pavyzdžiui, aukščiausioji vadovybė, ko gero, nusprendė: „tiesiog reikia rasti žmogų, kuris viską padarys, o po to ir prižiūrės“. Tačiau paprastai niekas nežino, ką tiksliai tas darbuotojas turės daryti ir kokios jam reikės kompetencijos. Jei prisimintume patį standartą, ten parašyta: Aukščiausiosios vadovybės atstovui turi būti priskirtos šios atsakomybės ir įgaliojimai: a) užtikrinti, kad kokybės vadybos sistemos procesai būtų nustatyti, įgyvendinami ir prižiūrimi; b) pranešti aukščiausiajai vadovybei apie kokybės vadybos sistemos veiką ir jos bet kokį gerinimo poreikį; c) užtikrinti kliento reikalavimų supratimo skatinimą visoje organizacijoje. Vadovybės atstovas gali atsakyti ir už ryšius su išorės šalimis kokybės vadybos sistemos klausimais. Ir nieko apie kompetenciją...
Ar užtenka vien tik rinkodaros įgūdžių? Užmetus žvilgsnį į šiuos reikalavimus, atrodytų, kad vadovybės atstovas kokybei visų pirma turėtų būti tiesiog geras rinkodaros arba vidinės komunikacijos specialistas. Tokia išvada yra logiška – juk kaipgi kitaip jis įtikintų aukščiausiąją vadovybę imtis veiksmų ir skirti reikiamų išteklių įdiegiant ir tobulinant kokybės vadybos sistemą. Be to, rinkodaros specialistas paprastai yra atsakingas ir už organizacijos reklamą bei pardavimų skatinimą, kurie turi didelę įtaką stiprinant darbuotojų motyvaciją. Kalbant konkrečiai apie pirmąjį vadovybės atstovo kokybei atsakomybių ir įgaliojimų punktą, paminėtą ISO 9001 standarte, jis taip pat atrodo lengvai įgyvendinimas. Paprastais žodžiais tariant, surašysime procesų sąrašą, paskirsime už juos atsakingus žmones ir jiems duosime darbo. Tai esamam ar būsimam rinkodaros specialistui neturėtų būti sudėtinga. Bet ar tikrai geram vadovybės atstovui kokybei pakanka vien tik rinkodaros įgūdžių ir žinių?
Be procesų valdymo praktikos – nė iš vietos Kaip tik čia ir slypi didžiausi spąstai. Realizuoti procesinį požiūrį yra sunkiai įgyvendinama ar net neįmanoma užduotis darbuotojams, nesusipažinusiems su gera procesų valdymo praktika. Net pats ISO 9001 standartas iš esmės nedaug ką mums pasako apie tą gerą praktiką. Visų pirma siekiant vien tik „nustatyti procesus“ (ne įvardinti), reikia bent jau tiksliai apibrėžtiti tų procesų gavinius (angl. inputs) bei rezultatus arba išvestis (angl. outputs). Tiesiog įsivaizduokite, kad tokių dalykų paklaustų auditoriai sertifikavimo metu... Nenorėdami trikdyti ramaus klientų miego neklausia, bent jau tiesiogiai. Šis suvokimas apie procesinės vadybos pagrindus taip pat yra vidinės rinkodaros reikalas. Kas gi juo užsiims, jei ne vadovybės atstovas? Keista, bet ne kas kitas, o būtent paties procesinio požiūrio į vadybą suvokimas, o ne konkrečių standarto reikalavimų įgyvendinimas paprastai būna silpnoji vadybos sistemų pagal ISO 9001 vieta. Todėl būtent į šią sritį, įgyvendinant standarto reikalavimus organizacijoje, būtina atkreipti išskirtinį dėmesį bei ją nuolat tobulinti, kas be abejo mažins įmonės sąnaudas.
Reikalingos kompetencijos ugdymas Auditų metu pastebimos silpnosios vadybos sistemų vietos bei auditoriams užduodami klausimai paskatino paruošti unikalią Lietuvoje ir visoje tarptautinėje BUREAU VERITAS grupėje mokymų programą, skirtą vadovybės atstovų kokybei kompetencijos ugdymui. Programa yra kompleksinė, sudaryta iš 2 dalių, kurios skaidomos į 1 arba 2 dienų sesijas taip, kad atstovai kokybei galėtų pasirinkti jiems asmeniškai aktualiausias temas ir tobulinti jiems reikalingiausius įgūdžius. Pirmoji dalis skirta įgyti pagrindinėms žinioms apie standartą, suprasti vadovybės atstovo kokybei funkcijas bei procesinį požiūrį vadyboje. Antrosios dalies sesijose tobulinami bendravimo, komandos formavimo įgūdžiai, pokyčių valdymo gebėjimai.
Vadovybės atstovo kokybei kompetencijos ugdymo programos:
Rašykite mums