Tvarumas ir klimato kaita

News

Kas yra nulinė emisija ir kaip ją pasiekti?

May. 14 2021

Klimato kaita yra aktualiausia mūsų laikų problema, o vyriausybės, miestų vadovai ir įmonės kiekvieną dieną sau kelia nulinės emisijos tikslus. Šis įsipareigojimas mažinti anglies dvideginio išmetimą rodo norą prisiimti atsakomybę už aplinkos apsaugą ir lyderystę šioje srityje. Tačiau daug lengviau yra kažką paskelbti, negu to pasiekti. Taip pat lengvai galima ir kažką klaidingai suprasti dėl vartojamos terminijos gausos.
 

Pastaba: Šiame straipsnyje mes vartojame „anglies dvideginio“ sąvoką apibrėžiant visą krepšelį šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurį pirmą kartą pristatė Kioto protokolas [Kioto šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) krepšelyje yra anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto oksidas (N2O). ), fluorinti angliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC), sieros heksafluoridas (SF6) ir azoto trifluoridas (NF3)]. Šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos paprastai yra apjungiamos ir matuojamos anglies dvideginio ekvivalentiškumo tonomis (sutrumpintai - tCO2e), atsižvelgiant į jų santykinį gebėjimą sukelti atmosferos atšilimą.

ANGLIES DVIDEGINIO EMISIJOS NEUTRALUMAS PRIEŠ NULINĘ EMISIJĄ: KUO TAI SKIRIASI?

Klimato kaita pakeitė verslo lyderių prioritetus, taigi pakito ir CO2 neutralumo sąvoka. Ji reiškia siekį kiek įmanoma sumažinti ekologinį pėdsaką įmonei, vietai, produktui, prekės ženklui ar įvykiui, pirmiausia išmatuojant esamą taršą, o tada mažinant išmetamų teršalų kiek įmanoma daugiau, galiausiai kompensuojant likutinę teršalų emisiją lygiaverčiu išvengtų ar kompensuotų emisijų kiekiu. Tai galima padaryti įsigyjant anglies dvideginio kreditų ir taip išlyginant skirtumą.

Tuo tarpu nulinė emisija yra ambicingesnis tikslas, taikomas visai organizacijai ir jos vertės grandinei. Tai reiškia netiesioginio anglies dvideginio išmetimo mažinimą nuo pirmųjų tiekėjų iki galutinių vartotojų, o tai yra sudėtinga užduotis pasaulyje, kuriame įmonės nevaldo visos savo vertės grandinės.

Išsamią informaciją apie tai, kaip įmonės gali reikšmingiau prisidėti prie pasaulinio tikslo – nulinės teršalų emisijos, paruošė iniciatyva „Science Based Targets initiative“ (Mokslu paremtų siekių iniciatyva), o veiksmams mobilizavo „The Race to Zero campaign“ (Bėgimas nulinės emisijos link) kampanija. Požiūris į likutinę emisiją taip pat skiriasi, o aktyvus CO2 šalinimas iš atmosferos yra būtinas norint pasiekti ilgalaikę nulinę emisiją. Anglies dvideginio kompensavimas yra priimtinas pagal kai kurias metodikas siekiant ilgalaikio CO2 emisijų neutralumo, tačiau dauguma stebėtojų sutinka, kad geriausiu atveju jis turėtų būti naudojamas tik kaip trumpalaikė pereinamojo laikotarpio priemonė nulinei emisijai pasiekti.

KAIP PASIEKSIME NULINĘ EMISIJĄ?

Svarbus veiksnys kovoje su klimato kaita yra platus nulinės emisijos tikslų taikymas visame pasaulyje. Paryžiaus susitarimu siekiama, kad pasaulinės temperatūros kilimas būtų gerokai žemesnis nei 2°C, ir stengiamasi, kad temperatūra kiltų ne daugiau 1,5°C. Tuo tarpu tyrimai parodė, kad norint išvengti blogiausio poveikio klimatui, iki 2030 m. anglies dvideginio išmetimą reikia sumažinti perpus, o iki amžiaus vidurio pasiekti nulinę emisiją.

Norint pasiekti nulinę emisiją nacionaliniu lygiu, reikia gerokai sumažinti įprastų veiklų metu išmetamų teršalų kiekį ir imtis šalinti CO2 iš atmosferos. Kai kurios didžiausios pasaulio ekonomikos, tame tarpe Japonija, JK ir Prancūzija, nusistatė nulinių emisijų tikslą iki 2050 m., o ES šį tikslą iškėlė į „Europos žaliojo kurso“ priekį.

Verslo kontekste sutariama, kad nulinių emisijų darbinis apibrėžimas sako, jog tai tokia būsena, kurioje įmonės vertės grandinėje vykdoma veikla savo visumoje nedaro jokio poveikio klimatui dėl anglies dvideginio išmetimo. Tai reiškia, kad reikia nusistatyti ir siekti mokslu pagrįsto, 1,5°C kitimu paremto, išmetamųjų teršalų kiekio tikslo visoje vertės grandinėje, nuolat šalinant tokį pat anglies dvideginio kiekį iš atmosferos, kad būtų neutralizuotos likusios sunkiai pašalinamos (ir tik tokios) emisijos.

POKYČIAI VISAME PASAULYJE

Kad pasaulis pasiektų nulinę emisiją per Paryžiaus susitarime nustatytą laiką, politika, technologijos ir elgesys turi pasikeisti. Prognozuojama, kad, pavyzdžiui, atsinaujinanti energija iki 2050 m. turėtų sudaryti 70–85 proc. pasaulio elektros energijos. Taip pat labai svarbu permąstyti, kokį kurą mes naudojame transporte bei pagerinti maisto gamybos efektyvumą. Investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulės ir vėjo energija, yra svarbiausias dalykas, kaip ir išmetamųjų teršalų šalinimo bei sekvestravimo metodų kūrimas.

Nors, be abejo, mūsų tikslas turi būti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas, anglies dvideginio šalinimas šiuo metu tebėra būtinas sektoriuose, kuriuose ypač sunku pasiekti nulinę teršalų emisiją, pavyzdžiui, aviacijoje. Šalinti galima keliais būdais, pradedant natūraliais metodais, tokiais kaip miškų atkūrimas ir dirvožemio CO2 įsisavinimo skatinimas, baigiant technologiniais sprendimais, pvz., tiesioginiu oro surinkimu ir saugojimu.

KĄ BŪTINA DARYTI ĮMONĖMS

Įmonės, norinčios pasiekti nulinės emisijos tikslą, turi judėti keliomis kryptimis. Jos turi sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį vykdant savo veiklas, valdyti emisijų mažinimą tiekimo grandinėje bei, trumpuoju laikotarpiu, kompensuoti sunkiai išvengiamas emisijas. Viskas prasideda nuo tikslių duomenų: norint sumažinti išmetamų teršalų kiekį, pirmiausia reikia juose susigaudyti. Be to, atsakingos įmonės turėtų užtikrinti tikslių, išsamių ir objektyvių duomenų teikimą skaidriai ir patikrintai komunikacijai.

Kad įmonės ne tik nebedidintų CO2 emisijų, bet pasiektų ir nulinę emisiją, joms reikėtų praplėsti savo suvokimą apie anglies dvideginį. „The Greenhouse Gas Protocol“ (Šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolas) anglies dvideginio emisiją skirsto į tris sritis.

TRYS ANGLIES DVIDEGINIO EMISIJOS SRITYS

1 sritis apima tiesiogiai išmetamus teršalus iš nuosavų ar valdomų šaltinių, įskaitant kuro deginimą vietoje, pavyzdžiui, dujų katiluose, transporto priemonių parkuose ir oro kondicionavimo sistemose.

2 sritis apima netiesiogines emisijas, įskaitant išsiskiriančias gaminant elektros energiją, šilumą, aušinimą ar garą, kuriuos organizacija perka ir vartoja.

3 sritis apima visas kitas netiesiogines emisijas, atsirandančias įmonės vertės grandinėje. Tai yra sunkiausia stebėti ir kontroliuoti, tačiau paprastai jos ir sudaro didžiausią įmonės išleidžiamų suminių teršalų dalį, apimančią tiekėjus, verslo keliones, pirkimus, atliekas ir vandenį, gaminamų produktų ir paslaugų naudojimą bei prekių ar paslaugų gyvenimo ciklo pabaigos etapą.

Dauguma įmonių šiuo metu atsižvelgia tik į pirmąsias dvi sritis, tačiau trečiojoje srityje emisijų matavimas taip pat turi daug privalumų.

Įmonės gali nustatyti esminius teršalų išmetimo taškus savo tiekimo grandinėje ir įvertinti tiekėjų tvarumą, tiksliai nustatyti energijos vartojimo efektyvumą ir sąnaudų mažinimo galimybes bei daryti teigiamą įtaką tiekėjams ir darbuotojams, taip mažinant išmetamų teršalų kiekį. Jos taip pat gali rasti būdų, kaip paveikti klientų elgseną, taip pat pasiruošti produkto gyvenimo ciklo pabaigai, pavyzdžiui, dirbant su mažmenininkais ir platintojais parengiant produkto surinkimo programas.

Taigi, norint pasiekti nulinės emisijos tikslą, labai svarbu, kad įmonės suprastų ir sumažintų išmetamų teršalų kiekį visose trijose srityse. Tai reiškia dar vieną svarbų skirtumą lyginant su CO2 neutralumu: tam, kad įmonė savo veikla nebedidintų CO2 kiekio, jai reikia rūpintis tik 1 ir 2 sritimis, o 3 sritis yra skatinama, bet neprivaloma.

KAIP GALI PADĖTI „BUREAU VERITAS“

„Bureau Veritas“ palaiko atsakingas įmones, atlikdama įmonių pastangų švelninti savo poveikį klimato kaitai auditus ir patikrinimus. Mes patikriname anglies dioksido emisijos kiekius/pėdsaką ir įmonių pranešimus apie pažangą siekiant nulinės emisijos tikslo. Mes taip pat validuojame ir patikriname emisijų kompensavimo ir šalinimo iniciatyvas, įrodydami anglies dvideginio kreditų teisėtumą. Mūsų ekspertai taip pat gali patikrinti teiginius apie CO2 emisijas nedidinančias verslo praktikas, pateikiant trečiųjų šalių patvirtinimą ir sertifikavimą pagal įvairius standartus.

Nulinės emisijos tikslai prasideda jų paskelbimu ir tęsiasi pasiekimais. Tačiau joks verslas neturėtų nuvertinti papildomo patikrinimo etapo svarbos, jeigu nori skaidriai ir tiksliai komunikuoti apie savo pastangas šioje srityje, taip sustiprindamas suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą ir išsaugodamas savo indėlio naudą mažinant klimato kaitą.