AR JŪSŲ VERSLAS PASIRUOŠĘS CBAM INICIATYVAI?

Europos Komisijos įgyvendintas CBAM mechanizmas yra skirtas siekti ekologiškesnės pasaulio ekonomikos, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant klimato kaitos tikslų. Kaip finansinis mechanizmas, CBAM yra skirtas riboti importą, kurio gamyba išskiria daug anglies dvideginio, tuo pačiu generuojant lėšas, kurios galėtų būti nukreiptos į atsinaujinančios energijos iniciatyvas, taip sustiprinant Europos Sąjungos (ES) vaidmenį švelninant klimato kaitą.

Be aplinkosauginio aspekto, ši iniciatyva turi ir platesnį tikslą: „Nors prekybos įtampa auga visame pasaulyje, CBAM iškyla kaip strateginis Europos atsakas į galimas prekybos kliūtis“, – aiškina Camila Torres, „Bureau Veritas Group“ anglies dvideginio taršos ekspertė. „Išmetamo anglies dvideginio daromos žalos įtraukimas į importuojamų prekių vertę, sukuria vienodas sąlygas ES ir ne ES gamintojams, gaminantiems tas pačias medžiagas. Tai yra diplomatiškas ir progresyvus požiūris kintant pasaulinei prekybos dinamikai“.

AMBICINGI TIKSLAI IR ĮGYVENDINIMAS

Iš pradžių, 2021 m. liepos mėnesį,[1] Europos Komisijos priimtą kaip Reglamentą 2023/956, CBAM reglamentą ES teisės aktų leidėjai pasirašė 2023 m. gegužę. 2023 m. rugpjūčio mėn. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą 2023/1773, kuriame išsamiai aprašomi ataskaitų teikimo įsipareigojimai CBAM rėmuose pereinamuoju laikotarpiu, visam Reglamentui įsigaliojant 2026 m. sausio 1 d. Nuo 2024 m. sausio mėn. CBAM pradėtas taikyti importuojant specifines prekes, kurioms būdinga daug anglies dvideginio išskirianti gamyba ir kurių atveju kyla didžiausia anglies dvideginio emisijos rizika: cementas, geležis, plienas, aliuminis, trąšos, elektra ir vandenilis. Tai buvo esminis pasirinkimas, atsižvelgiant į tai, kad išmetamo anglies dvideginio kiekis įvairiose šalyse labai skiriasi: plieno gamyboje Kinijoje, viena tona plieno „kainuoja“ dvi tonas CO2, o, pavyzdžiui, ES – 1,3 t.[2] Panašiai, beveik 17 tonų CO2 tonai aliuminio, gamybos metu Indijoje išmetama beveik tris kartus daugiau anglies dvideginio nei Europoje.[3] Numatoma, kad CBAM apims daugiau nei 50 % ŠESD emisijų sektoriuose, kuriems taikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS).[4]

Ambicingi CBAM tikslai yra dvejopi. Pirma, juo siekiama paskatinti pasaulinius Europos partnerius taikyti ekologiškesnes praktikas. Antra, jo tikslas yra atgrasyti nuo anglies dvideginio „nutekėjimo“ – daug anglies dvideginio išskiriančių pramonės šakų migracijos į regionus, kuriuose taikomi atsainesni aplinkosaugos teisės aktai, o tai kelia didelę grėsmę klimato politikos veiksmingumui[5] – taikant anglies dvideginio mokestį konkrečių kategorijų gaminių importui iš trečiųjų šalių (ne ES ir ne Europos laisvosios prekybos asociacijos, ELPA), kuris būtų susietas su anglies dvideginio taršos kaina, taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ES ATLPS) lygiavertėms prekėms, pagamintoms ES. ES, reikalaudama, kad importuojamų prekių kaina apimtų ir jų išmetamą anglies dvideginio taršą, tikisi sukurti sąžiningesnes sąlygas ES įmonėms, įsipareigojusioms laikytis tvarumo praktikos.

Įdiegus nuolatinę sistemą, importuotojai privalės kasmet deklaruoti praėjusiais metais į ES importuotų prekių kiekį ir, kartu, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. Tada importuotojai turės atsisakyti atitinkamo skaičiaus CBAM sertifikatų. Šių sertifikatų kainos bus nustatomos remiantis vidutine savaitės ES ATLPS leidimų aukcione kaina, išreikšta eurais/t išmetamo CO2.

Perėjimas nuo nemokamų taršos leidimų pagal ES ATLPS prie CBAM integravimo vyks 2026–2034 metais. Bet kokie esamos leidimų paskirstymo reguliavimo sistemos pakeitimai turi būti atliekami atsargiai. Iš tiesų, CBAM paveikti sektoriai yra labai įvairūs: automobiliai, elektronika, statybos produktai, žemės ūkio produktai ir kt., o iki 2030 m. gali būti pridėta ir naftos produktai, pramoninės dujos, sintetinės gumos gaminiai ir kt. Jo taikymas apima įvairius gamybos metodus, teršalų emisijas ir prekybinius ryšius, todėl CBAM diegimas yra labai sudėtingas, nes kyla pavojus, kad jį bus galima apeiti, manipuliuoti ištekliais ar mokesčius absorbuoti.

TAIKYMO APIMTIS, REIKALAVIMAI IR BAUDOS

„Pagrindinė atsakomybė už CBAM vykdymą neabejotinai tenka importuotojams“, – aiškina Markas Fraseris, tvaraus verslo plėtros vadovas. „Nuo ataskaitų teikimo iki duomenų rinkimo, tikrinimo ir atitikties, jie atlieka kertinį vaidmenį taikant CBAM“. Importuotojams pavesta pateikti išsamią informaciją, įskaitant deklaranto tapatybę, adresą ir vaidmenį, taip pat importuotojų ir atstovų tapatybę bei informaciją apie juos. 

CBAM taip pat įpareigoja laikytis išsamios kiekvienos importuojamos prekės dokumentacijos, įskaitant prekių kodus, kilmės šalį ir išplėstinius aprašymus. Ataskaitoje yra reikalaujama duomenų apie prekių kiekį pagal įvairias muitinės procedūras, įtraukiant įvežimo perdirbti detales. Svarbiausia, ji apima visą su prekėmis susijusį išmetamų teršalų kiekį (tiesioginį ir netiesioginį), nurodant naudojamus matavimo vienetus.

Be to, ataskaitoje reikalaujama išsamios informacijos apie gamybos metodą ir išmetamų teršalų parametrus, užtikrinant poveikio aplinkai skaidrumą. Būtini ir patvirtinamieji dokumentai, kuriuose pateikiami išsamūs išmetamųjų teršalų sekos duomenys, išsami informacija apie įrengimą ir apskaičiuota mokėtina anglies dvideginio taršos kaina. Ši ataskaita talpina visavertę aplinkosauginės atskaitomybės sistemą, susiejant importuotas prekes su jų anglies dvideginio pėdsaku.

Siekiant užtikrinti visavertį šio mechanizmo taikymą, buvo įvesta ir baudų sistema. Pereinamuoju laikotarpiu jos bus koreguojamos pagal nedeklaruojamą informaciją, importuojamų prekių kiekius ir su tuo susijusias emisijas. Vertinant bus atsižvelgiama ne tik į ankstesnį deklaranto elgesį, bet ir į norą taisyti situaciją. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bus taikomos papildomos baudos, susijusios su tokiais klausimais kaip vengimas grąžinti CBAM sertifikatus, perteklinis emisijų kiekis ir CBAM apėjimo praktikos, be kita ko.[6]

VERSLO PARUOŠIMAS CBAM ĮGYVENDINIMUI

Pereinamasis laikotarpis, trunkantis iki 2025 m. gruodžio 31 d., yra itin svarbus. Jis buvo sugalvotas kaip pilotinis etapas, palengvinantis susipažinimą visoms suinteresuotosioms šalims (importuotojams, gamintojams ir valdžios institucijoms) ir renkantis vertingą informaciją siekiant tobulinti metodiką, kol reglamentas visiškai įsigalios. Be to, Komisija sukūrė specializuotas IT priemones, kurios padėtų importuotojams atlikti ir dokumentuoti reikalingus skaičiavimus. Taip pat buvo sukurtos išsamios gairės, mokymo ištekliai ir vadovėliai, padedantys įmonėms pereinamuoju laikotarpiu.

Tačiau verslui derėtų imtis iniciatyvios pozicijos ir patiems ruoštis Europos Komisijos reikalavimų įgyvendinimui. „ES pradės taikyti CBAM švelniai, tačiau palaipsniui griežtins savo reikalavimus“, – perspėja Pawełas Klawiteris-Piwowarskis, „Bureau Veritas Lenkija“ tvarumo vadovas. „Būtų optimalu, kad įmonės jau pradėtų „praktikuotis“, taip sakant, kad jos būtų pasiruošusios tuomet, kai reglamentas bus pilnai įsigaliojęs: įsivertintų deklaravimo procesus, patikrintų jų verifikacijos mechanizmus – trumpai tariant, elgtųsi taip, lyg CBAM jau būtų pilnai veikiantis“.

Reglamento paveiktų prekių identifikacija, išmetamų teršalų apskaičiavimas, pastangos mažinant anglies dvideginio pėdsaką: įmonės jau turi daug galimybių aktyviai tvarkytis su būsimu reguliavimu ir jo nuostatomis. CBAM suteikia naują galimybę siekti nulinės emisijos tikslų ir todėl  organizacijos turėtų nedelsdamos pasinaudoti šia galimybe.   

Nuorodos:
[1] https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:a95a4441-e558-11eb-a1a5-01aa75ed71a1.0001.02/DOC_1&format=PDF
[2] https://static1.squarespace.com/static/5877e86f9de4bb8bce72105c/t/624ebc5e1f5e2f3078c53a07/1649327229553/Steel+climate+impact-benchmarking+report+7April2022.pdf
[3] https://static1.squarespace.com/static/5877e86f9de4bb8bce72105c/t/624d11ab5a37a4341fd85a6e/1649217981897/Aluminum+benchmarking+report-+Feb2022+rev2.pdf
[4] https://taxation-customs.ec.europa.eu/carbon-border-adjustment-mechanism_en
[5] https://climate.ec.europa.eu/eu-action/eu-emissions-trading-system-eu-ets/free-allocation/carbon-leakage_en
[6] https://www.gleisslutz.com/en/news-events/know-how/cbam-new-obligations-and-penalties-under-eus-carbon-border-adjustment-mechanism-take-effect-1-october-2023

Šaltiniai: 
• https://taxation-customs.ec.europa.eu/carbon-border-adjustment-mechanism_en
• https://eaccny.com/news/member-news/osrich-understanding-cbam-duties-implications-for-eu-importers/
• https://www.gleisslutz.com/en/news-events/know-how/cbam-new-obligations-and-penalties-under-eus-carbon-border-adjustment-mechanism-take-effect-1-october-2023
• https://taxation-customs.ec.europa.eu/system/
files/2023-12/Guidance%20document%20on%20CBAM%20implementation%20for%20importers%20of%20goods%20into%20the%20EU.pdf
• https://www.eurofer.eu/assets/Uploads/20210927-EUROFER-comments-CBAM.pdf
• https://www.acea.auto/news/more-than-just-acronyms-cbam-and-ets-what-do-they-mean-for-decarbonising-the-transport-sector/