NAUJIENOS
MOKYMAI - tobulėkite kartu su „Bureau Veritas“!
EPD deklaracija
Lietuvos statybos sektorius, pakėlęs pastatų energinio efektyvumo lygį, vis daugiau dėmesio skiria tam, kad būtų sumažintas anglies dvideginio pėdsakas. Nors šalyje tai dar nėra reglamentuota, rinka nelaukia ir remiasi tarptautiniais standartais. Objektyviai palyginti skirtingų medžiagų ir gaminių poveikį aplinkai bei matyti įmonės veiklos augantį pokytį siekiant tvarumo, padeda poveikio aplinkai deklaracijos (EPD).
„Kuo įmonė tvaresnė, ekologiškesnė, tuo labiau geba pagaminti produktą, išmetant mažiau CO2, ir tuo konkurencingesnė ji tampa Europos rinkoje“, – įsitikinęs UAB „Bureau Veritas Lit“ pramonės verslo plėtros vadovas Mindaugas Savickis. Mūsų šalies įmonės nelaukia, kol poveikį aplinkai apskaičiuoti įpareigos įstatymai – jos pačios imasi veiksmų, siekdamos būti konkurencingos Europos kontekste. Tai svarbus žingsnis, norint statyti ne tik efektyvius, bet ir aplinkai neutralius pastatus.
Lietuvoje statybos sektoriaus įmonių, turinčių nepriklausomų ekspertų patvirtintas EPD deklaracijas, dar labai nedaug. Viena jų – įmonė AB „Kauno šilas“, daugiau nei tris dešimtmečius gaminanti termoizoliacinę medžiagą – polistireninį putplastį. Šiais metais UAB „Bureau Veritas Lit“ parengtoje AB „Kauno šilas“ EPD deklaracijoje aprašomas populiariausių jos produktų poveikis aplinkai viso jų gyvavimo ciklo metu – nuo žaliavos atsiradimo iki gaminio atidavimo perdirbti – gaminiui atitarnavus konstrukcijoje. Deklaracijoje užfiksuoti ir jau anksčiau įmonės padaryti žingsniai dėl poveikio aplinkai – atliekų surinkimas, panaudojimas, gamyba be atliekų, 100 proc. gaminio perdirbimas, žaliosios energijos panaudojimas Rietavo gamykloje, ant kurios stogo įrengta saulės elektrinė. Taip pat poveikio aplinkai apskaičiavimas leido įvertinti gaminius kitų medžiagų kontekste ir patobulinti kai kuriuos procesus ir darnumo sistemas.
UAB „Bureau Veritas Lit“ pramonės verslo plėtros vadovas M. Savickis atkreipia dėmesį, kad EPD deklaraciją gali gauti bet kuris produktas, tačiau tai, ar, apskaičiavus poveikį, gautas deklaracijos skaičius bus konkurencingas, priklauso nuo daugybės rodiklių. Daromas pirminis auditas gamykloje, tikrinamas gamybos procesas, įrenginių būklė ir efektyvumas, vandens ir elektros sąnaudos, kiti svarbūs rodikliai. „Kauno šilui“ tvarumo taškų pridėjo granulių, iš kurių gaminamas polistireninis putplastis, pasirinkimas iš artimesnių tiekėjų, taip mažinant transportavimo atstumus, ganėtinai nauji, elektrą taupantys įrenginiai, saulės kolektorius ant gamyklos stogo bei, lyginant su konkurentais, ekologiškesnis pakavimo medžiagų pasirinkimas.
„Tik perspektyvios, brandžios, žiūrinčios į ateitį ir nebijančios investuoti įmonės užsisako EPD deklaracijas ir gali būti konkurencingos įvairiose rinkose“, – Lietuvos įmonių brandą ir atsakomybę tvarumo kontekste akcentuoja M. Savickis. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad, rengdamos EPD deklaracijas, įmonės neretai identifikuoja ir silpnąsias vietas gamybiniuose procesuose ar logistikos grandinėje. Tai skatina imtis pokyčių. Kai kurios įmonės gamtinius išteklius pakeičia atsinaujinančiais, atnaujina dar sovietinius įrenginius, kuriems reikėjo daug elektros energijos, įsidiegia filtravimo sistemas ir, užuot išleidus vandenį į kanalizaciją, gali naudoti jį pakartotinai.
Per tvarumo strategijos parengimą ir įgyvendinimą verslas yra skatinamas prisidėti prie tvarios ateities kūrimo ir darnaus vystymosi. Tokiu būdu EPD deklaracija tampa vis svarbesne verslo proceso dalimi bei įrankiu, padedančiu verslui tapti konkurencingesniu, atlaikyti ateities iššūkius ir sumažinti rizikas.